kur

1 kur̃ adv. 1. SD40, R, N į kurią vietą (klausiant ar pažymint): Kur̃ tu eini? K. Kur̃ tu taip dyksti (trokšti) eiti? J. Kame buvai ir kur eini? J.Jabl. Kur̃, vilke, bėgi? Trgn. Pasakyk, kur̃ eini Grž. Kur vesiu, kur dėsiu bėrą žirgelį? KlpD84. | Kur daugiau (pas ką daugiau) eisiu, jei ne pas tave! Ėr. 2. kurioje vietoje, kame (klausiant ar pažymint): Bet kur nuo žemės dėsis žmogžudys? T.Tilv. Kur jūsų paukščiai, paukšteliai, paukštytės, katrų čilbančių taip ramu klausyties? A.Baran. Kur buvai, dukrele, kur buvai, jaunoji? J.Jabl. Kur raktai yra? Gršl. Kur yra mūsų sūnytis? KlvD13. Kur kur, o čionai karas, atrodė, niekados neatūš rš. Kur̃ bus geriau, kaip namie? Ėr. Neturi kur̃ kepurės deda Lkm. Mieste nėra arti kur jie (vaikai) pamato (karvę) J.Jabl. 3. bet kurioje vietoje, bet kur, kur nors, kažkur (neapibrėžtai, nepažymint): Nusipirk kur̃ gerą dviratį DŽ. Ar nesi matęs kur dvylikos brolių, juodvarniais lakstančių? (ps.) J.Jabl. Nusikraustė jie toli, kur̃ apie Raguvėlę Ėr. Kraustykis kur̃ kitur Ėr. Tėvas buvo tuokart kur išvažiavęs J.Jabl. Arkliai kur̃ net nueję, tik ką matos Ds. Kad būt girtuoklis, tegu jį kur̃ padeda Gs. Ir vėl panorau kur išbandyti savo laimę J.Balč. 4. kažkada (neapibrėžtai): Jis nuėjo pievon dar kur̃ prieš saulės tekėjimą! Lp. Baigėme kur jau, vėlai rš. Kolei išsirengėme darban, tai saulė buvo jau kur̃ pietuose Rod. 5. nusistebėjimui, sušukimui reikšti: Kur tu matei, kad tragedijos pabaigoje visi juoku sprogtų! P.Cvir. Kur čia dabar valgysi – mažiausio noro nėra rš. Pasenau, kur̃ aš benueisiu į Kalvariją! Vkš. Kur aš linksma būsiu, kad nuvyto mano vainikėlis J.Jabl. Kur aš neverksiu, kur neraudosiu, nemok mergytė austi KlvD12. ^ Ar buvai susirinkime? – Kur̃ būsiu nebuvęs! Všk. 6. daug, kur kas: Miko galva buvo kur aukštesnė, negu didžiausio žmogaus J.Balč. Sūnus kur̃ storesnis už tėvą Dglš. 7. M, Š su praep. iš, nuo, per, pro, žymint vietą: Iš kur dabar eimì? Zt. Iš kur esi, gražus jaunikaiti? S.Stan. Iš kur gaunat darbo, iš ten ir pelno laukit J.Jabl. Iš kur? Kieno esi? SD121. Iš kur vėjas, iš ten ir lietus NžR. Klausykim, sesule, iš kur vėjas pučia VoL394. Eisim laukan pažiūrėti, iš kur puč vėjužis KlvD18. Iš kur jis čia atsirado? J.Jabl. Iš kur pūs šiaurus vėjelis, vis tavo vaikelius užpūs JD1204. Iš kur buvo jauni sveteliai, kaip aš namie nebuvau? JD232. Išg' kur visa pikta DP234. Nuo kur̃ tamsta esi kilęs? Grž. Svotukai mažasis, per kur atjojai? JV747. Pasakyk, merguže, pro kur juos lydėsiv? JV243. | Iš kur̃ (kaip, kokiu būdu) tu toks gudrus pasidarei? Ėr.

◊ kad (tave…) kur̃ sakoma stebintis: Į sveikatą, kad jus kur! rš. Na, ir oras, kad jį kur! T.Tilv. Ak kad tave kur̃, kap mane prigavai! Mrj. kur̃ bùvęs, kur̃ nebùvęs nuolat, dažnai: Kur buvęs, kur nebuvęs, vis į Vaivos kiemą V.Krėv. Jonukas, kur buvęs, kur nebuvęs, jau šaiposi prie kelio V.Mont.

kur̃ čià (ir) nè kur ne, kurgi (nusistebint): Ir tas užsigeidė tokios kepurės. Kur čia ne! Als. Kur i nè! Reiks tau, ir užsimanė! Šts. Petras sakėsi vakar matęs jau pempę. – Kur i nè, juk dar toks ankstybas laikas! Plt.

kur̃ [taĩ] kàs gerokai (daugiau ar mažiau), labiau (su aukštesniojo laipsnio būdvardžiais ir prieveiksmiais): Aš už jį kur kàs didesnis Lp. Smulkusis valstiečių ūkis iš to paties žemės ploto duoda kur kas mažiau prekinių grūdų, negu stambusis rš. Saulė kur kas didesnė už Mėnulį J.Jabl. Čia kur kas plačiau, kaip mano dirbtuvėje J.Balč. Kur kas jaunesni miršta, o jam ir Dievas liepė V.Krėv. O kišenėj ir skatiko kur kas mažiau pasiliko DvD180. Kur̃ (daug) lengviau, kur kàs lengviau Škn. | Su sūnumi buvau bandęs lenktyn eiti, tai kur kas (gerokai, smarkiai) mane paliko BsMtI31. Mano skarelė kur tai kas gražesnė už tavo Vb.

kur̃ kàs (katràs) į visas puses, bet kaip: Velniai, užuodę švęsto vandens kvapą, spruko kur kas LTR(An). Bet atėjęs rudens vėjas pakratė šakas, ir nubirę obuolėliai bėgo kur katras V.Mont.

kur̃ kliùvo, kur̃ nekliùvo paviršutiniškai, apgrabomis: Toks ten ir apakėjimas – kur̃ kliùvo, kur̃ nekliùvo Pm.

kur̃ kója, kur̃ rankà kaip pakliuvo, ne iš eilės: Aš kur̃ kója, kur̃ rankà – visos pasakos nemoku Alv.

kur̃ reĩkia ir kur̃ nereĩkia be tvarkos, be saiko: Kelionėje pinigus nesigailėdamas švaisto kur reikia ir kur nereikia J.Balč.

kur̃ taĩ

1. toli: Kur tai da griaudžia, o tu jau bijai Svn.

2. dar labiau: Skruzdėlė pasiėmė švino gabalą kur tai už save didesnį rš.

kur̃ tàt kur kas: Gyvulių liekanos kur tat veikiau pūva sausumoje, ne vandenyje rš. Bet šonkaulių žmogaus kur tat mažiau rš.

kur̃ táu anaiptol, ne: Ar leis tėvas į gegužinę? – Kur̃ táu! Įmanytų – prie lovos kojos pririšęs, laikytų Vkš. Buvau manęs pagudrauti, bet kur tau! rš. Eidamas į Rygą, Raulas galvojo ten tuojau gausiąs darbo, bet kur tau! J.Bil. Bet kur tau! Ir šuo neranda rš.

kur̃ teñ kàs toli: Perlis juos kiaurai: kur ten kas Pučekiai, slidu Mžš.

kur̃ tik kàs kiekviena proga, visada: Kur̃ tik kàs (kur kas atsitinka), tai aš vis kalta Ds.

kur̃ víenas, kur̃ kìtas toli vienas nuo kito, retai: Išdygo daigelis kur̃ víenas, kur̃ kìtas Ėr.

nėrà kur̃ akìs dẽda Ds gėda.